Nesenas klausimas: Kaip tėvams bendrauti su suaugusiais vaikais? Ypač, jei santykiai sudėtingi? Jis gimė iš ankstesnio, sudėtingų suaugusių vaikų ir tėvų santykių epizodo. Gavosi labai ilgas, vietomis sunkus ir daugialypis pakalbėjimas. Ką čia bepridursi… Gero klausymo ir susigirdėsime ties 01:17:27!

Kaip tėvams bendrauti su suaugusiais vaikais? – turinys

00:00 Pradžia
01:48 Truputį apie vaikų ir tėvų santykių dinamiką bei jos pokyčius vaikams augant.
04:02 Norint, kad santykiai keistųsi, reiks pastangų ir naujų bendravimo įgūdžių.
05:35 Perspėjimas – epizodas gali kelti emocijas, ir noras išjungti. Ką su tuo daryti?
07:42 Perspėjimas Nr. 2 – tai nėra tikslus gidas kaip ir ką daryti. Tikslas – parodyti situaciją įvairiais rakursais, kad galėtumėte patys ką ir kaip daryti.
09:23 Svarbios nuostatos kuriant bet kokį brandų santykį
10:20 Vaikai nesirenka patys ateiti į šeimą – atsiradimas buvo tėvų veiksmų rezultatas. Sąmoningų veiksmų, ar ne –  čia jau kitas klausimas.
11:51 Vaikai nėra mūsų nuosavybė, nieko mums neskolingi ir nieko neprivalo.
16:15 Apie pagarbą – jausmas, kylantis kaip reakcija į sąmoningą, etišką ir moralų elgesį. Jei stimulai yra kaltė, baimė ar gėda, – tai ne pagarba, tai manipuliacija.
18:49 Vaikai yra savarankiški suaugę žmonės darantys savo gyvenimo klaidas, ir neretai jas reikia leisti jas padaryti, kad vaikai išmoktų savarankiškumo, atsakomybės, taptų atsparesni. Vaikų problemų sprendimas už juos stumia į neatsakingumą, pasipriešinimą ir priklausomybę.
21:44 Tėvų ir suaugusių vaikų bendravimo scenarijai – santykio, naudos, sąmoningumo lygio

27:44 Suaugusių žmonių bendravimo kokybės siekiamybė.

28:36 Atsakomybės už savo jausmus prisiėmimas (tas pats galioja ir kitai pusei).
31:46 Niekas niekam nieko neprivalo. Nes mes renkamės ir atsakome už savo pasirinkimus. (Tačiau pasirinkimai gali būti riboti dėl resursų stokos.)
33:13 Kiti nėra tokie pat kaip mes, o mes – ne kaip jie. Galime skirtis pažiūromis, įsitikinimais, gebėjimais, poreikiais ir norais
36:10 Yra daugybė dalykų, kuriuos darome bet neįsisąmoniname. Leiskime kitiems mums tai parodyti.
37:21 Kaltę ir gėdą dedame į šoną
38:39 Apie tai, ką jaučiame ir ką galvojame atvirai geriau kalbėti kuo atviriau
40:41 Gerbti vienas kito priimtus sprendimus, net jei tai ir nepatinka.
41:58 Kaip reaguoti į jausmus?

49:46 Kaip pritaikyti tą pasiruošimą?

50:44 Suprasti vaiko situaciją, pavyzdžiui perskaityti – Suzan Forward „Toksiški tėvai“54:14 Besiruošiant rekomenduotinas pokalbis apie tai su psichologu, savo psichoterapeutu ar žmogumi gebančiu nešališkai įvertinti.
59:23 Pokalbis nebus nei lengvas ir jų bus, greičiausiai ne vienas, o pakrypus nuo pagrindinės temos, svarbu grįžti atgal. Išklausykime (!) ką sako pašnekovas.
01:04:19 Priimkime, kad poreikiai ir norai gali skirtis.
01:05:39 Pokalbis gali būti emocingas, tai normalu. Tiesinimasis supriešina arba sukelia kaltę. Kaltinimas skatina gintis arba (vėlgi) sukelia kaltę ir atsiribojimą. Jausmų atspindėjimas padeda geriau suprasti vienas kitą.
01:10:58 Tik gerbdami vienas kito ribas ir sprendimus galime tikėtis pagarbos saviems sprendimams ir riboms.
01:15:30 Padėkos ir anonsai
01:17:27 Pabaiga

Tilviko Lizdas taip pat prieinamas per SpotifyApple PodcastsGoogle PodcastsStitcher.

Patinka? ➡️➡️➡️ Paremikite podkastą čia ⬅️⬅️⬅️

Become a Patron!
Komentarai užrakinti